Prisimenat? :)

Jei buvote vaikas 60-ais, 70-ais ar 80-ais, žvelgiant atgal, sunku patiketi, kad mums pavyko išgyventi iki šiu laiku. Vaikysteje mes mašinose važinejome be saugos diržu ir pagalviu. Šilta vasaros diena pasivažinejimas arkliu pakinkytu vežimu buvo neapsakomas malonumas. Mūsų lovytės buvo išmargintos ryškiais dažais, turinčiais didelį švino kiekį. Ant vaistų
buteliukų nebuvo slaptu dangteliu, durys dažnai neužsirakindavo, o spintos neužsirakindavo niekada. Mes gerem vandeni iš koloneles ant kampo, o ne iš plastikiniu butelių. Niekam negalėjo šauti į galvą dvirka važinėti su šalmu. Siaubas.

Valandų valandas mes meistravome vežimėlius ir paspirtukus iš lentų ir savartyne rastų guolių, o kai pirmąkart leidomės nuo kalno, prisimindavom, kad užmiršom pritaisyti stabdžius. Kelis kartus įvažiave į spygliuotus krūmus mes išspresdavome šią problemą.

Mes išeidavom iš namu ryte ir žaidem visa diena, griždami tada, kai užsidegdavo gatvės žibintai ant medinių stulpų, ten, kur jie buvo. Visą dieną niekas negalėjo sužinoti, kur mes. Mobilių telefonų nebuvo! Sunku įsivaizduoti.Mes pjaustemes rankas ir kojas, laužydavomes kaulus,
išsimušdavome dantis, ir niekas nieko už tai nepaduodavo i teisma. Visko buvo. Buvome kalti tik mes, ir niekas kitas. Atsimenate? Mes mušemes iki kraujo ir vaikšciojom su melynėm, priprasdami nekreipti i tai dėmesio.

Mes valgem pyragėlius, ledus, gėrėm limonadą, bet nuo to niekas nestorėjo.
Iš vieno butelio gere keli žmones ir niekas nuo to nenumire. Mes neturejom žaidimu priedelių, kompiuterių, 165 palydovines televizijos kanalų, kompaktinių diskų, mobilių telefonų,
interneto... Žiurėti multiplikacinio filmo visu būriu nešdavomes į artimiausius namus, juk videomagnetofonu taip pat nebuvo!

Užtai mes turejom draugų. Išėję iš namų mes juo rasdavom. Mes važinėjom dviračiais, pavasario upeliuose plukdydavom degtukus, sededavom ant suoliuko, ant tvoros ar kiemuose žaisdavom futbola. Kai mums kas nors buvo reikalingas, mes pašaukdavom po langais, ar tiesiog užeidavom pasimatyti. Atmenat? Be išankstinio skambučio!

Mes sugalvodavom žaidimus su pagaliais ir konservų dežutėmis, mes soduose vogdavom obuolius ir valgėm vyšnias su visais kauliukais, ir kauliukai mūsų pilvuose nesudygdavo. Kiekvienas nors kartą buvo užsirašes į ledo ritulį ar rankinį, bet labai mažai kas papuolė į komandą.

Kai kurie mokiniai nebuvo tokie supratingi, kaip likusieji, todel likdavo antriems metams. Kontroliniai ir egzaminai nebuvo dalinami i 10 lygiu, o pažymiai teoriškai apimdavo 5, o iš tikro 3 balus. Per pertraukas mes liedavom vienas kita vandeniu iš senu daugkartiniu švirkštu! Musu poelgiai buvo musu. Mes buvome pasiruoše pasekmems. Sleptis nebuvo už ko. Praktiškai
neturejome supratimo apie tai, kad galima išsipirkti nuo milicijos ar išvengti armijos. Tais metais tevai paprastai stodavo istatymo pusen, galite sau isivaizduoti!?

Ta karta davė daugybe žmoniu, kurie moka rizikuoti, spresti problemas ir sukurti tai, ko iki tol nebuvo, kas tiesiog neegzistavo. Mes turejome pasirinkimo laisve, rizikos ir nesekmes teise,
atsakomybe, ir mes kažkaip išmokom tuo visu naudotis. Jei jus vienas iš šios kartos, aš jus sveikinu. Mums pasiseke, kad musu vaikyste ir jaunyste pasibaige iki tol, kai valdžia nupirko jaunimo laisve už rieducius, mobilius telefonus, žvaigždžiu fabrika ir klasiškus džiuveselius. Su ju
bendru sutikimu. Jų pačių labui...

Iš tikro pasaulio stebuklu yra ne septyni, o gerokai daugiau. Tiesiog mes prie jų pripratom ir kartais nebepastebim. Na, argi ne stebuklas – pirma tarybine priemone vyrams po skutimosi? Atsimenate? O toki stebukla, kaip automobilio Moskvic 412 tiuninga? Atsimenate?: Kapeikos, priklijuotos viso priekinio stiklo pakraštyje, kailiu aptrauktas vairas, pavaru lazdeles
galas iš epoksidines dervos su rožyte viduje. Kelnaiciu guma – tai juk irgi stebuklas! Juk ji puikiai laikydavo ne tik kelnaites, bet ir pirštinaites! O kino teatruose? Lazerines rodykles taškas ant pagrindinio veikėjo kaktos – kiek daug žiurovu stebejo ji drebancia širdimi! Pyragelis su uogiene –argi ne stebuklas? Niekada neatspesi, iš kokios puses ištekes uogienė! O va šitas nuostabus mamos išvedžiojimas – „Aš tau dabar perku, bet tai tau gimtadienio dovana"?! Arba ši stebuklinga mociutes fraze – „Tik stiklainius gražinkit!" O šaldytuva ZIL atsimenat, su TOKIA rankena? Tiesiog vienarankis banditas! Trauki už rankenos, byra stiklainiai. O, tarp kitko, kas iki šiol guli šaldytuvu dureliu šone? Ne, ne kiaušiniai. Ir ne pomidoru padažas. Dureliu šone guli...vaistai! Nemokama medicina – irgi stebuklas. Gydytojas vienas, o eiles dvi – viena su talonais, kita – užsirašiusiuju eile. Dar yra ir trecia – „aš tik paklausiu!" Kiek ju dar buvo, tu pasaulio stebuklu...
Mažas langelis iš virtuves i vonia – i ka pro ji žiureti, paaiškinkit? Avalynes šaukštas – arkliukas... Dantu milteliai – valo ir dantis, ir sidabra... Sysiojantis berniukas ant tualeto duru... Televizorius „Rubin"– imi reples ir bim-bim-bim! Glaudes su inkariuku... atsimenat? Pienas
trikampiuose paketuose! O jus sakote –„Septyni pasaulio stebuklai!"

Mes anksciau dareme tai, ko dabar niekada ir nedristume padaryti. Dar daugiau – jei šiandien nors karta padarytum tai, ka anksciau darydavai nuolat – taves nesuprastu, o gal ir silpnaprociu išvadintu. Na, pavyzdžiui, gazuoto vandens automatus atsimenat? Juose stovedavo stikline – visiem viena. Šiandien niekam ir i galva neateitu gerti iš bendros stiklines! O anksciau juk visi juk gerdavo iš tos stiklines, papurške i ja vandeniu iš fontanelio. O juk vandens fontanelis kartais neveikdavo... Vis tiek gerdavo! Tarp kitko, aplinkui besisukiojantys melynanosiai naudojo ta stikline savo gerimams. Isivaizduokit, tik isivaizduokit – jie SUGRAŽINDAVO stikline.
Netikit? Taciau tada tai buvo iprasta!

Budavo – namuose dumai, visame bute aitrus kvapas. Lentele tokia, su juodomis linijomis. Ka jus sau isivaizduojat? Sekta? Ne, tai iš-de-gi-ni-mas. Milijonai vaiku degindavo mamoms atvirutes kovo 8 proga. „Mamyte, sveikinu tave Moters dienos proga..."
Mergaites, o jus atsimenat gumytes? Nuostabu, bet nei vienas berniukas pasaulyje nežino šio žaidimo taisykliu! O Gorbaciovo portretai be demes ant kaktos, atsimenat? Iprasta... O juk mes atsimenam tuos laikus, kai Džeksonas dar buvo juodaodis, o be to nepilnametis!

Daug buvo tokiu iprastu dalyku – talkos pavasari, darbas kolukyje rudeni, skiestas alus aludeje. Tai buvo iprastu dalyku neiprasti laikai...