Our hurriedness is often really a cover for not taking the time to make priorities and be disciplined. - perskaičiau šiendien vienoje knygoje. Tiesa. Prisidengiame skubėjimu, o iš tikrųjų tiesiog nemokame organizuoti savo laiko. Per greitai pavargstame, tada išvis nieko daryti negalime. Reikia išmokti valdyti savo laiką, duotą Dievo, tokį brangų ir neilgą. O pagrindinis prioritetas, valdant laiką, turi būti laiko leidimas su Viešpačiu. Be to nieko nebus.
Pastebėjau iš savo gyvenimo: taip nemoku sudėlioti prioritetų, kad netgi kai laiko turiu labai daug, nedarau to, ką norėjau daryti, kai jo "neturėjau".
O dar gera mintis - toje pačioje knygoje perskaičiau: (čia vadovams turbūt) jeigu nori, kad darbas būtų padarytas, duok jį užimtam žmogui. Įdomu, ar ne? :) Paaiškinimas yra toks: užimtas žmogus moka valdyti savo laiką, todėl spėja viską padaryti. :)
Išminties mums visiems, kad nešvaistytume laiko veltui.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą