Balandį meldžiamės už Libaną

Tai yra derlinga, kalnuota valstybė Artimuosiuose Rytuose, rytinėje Viduržemio jūros pakrantėje. Ribojasi su Sirija ir Izraeliu. Gyventojų yra apie 4 254 000. Sostinė yra Beirutas.

Valstybinė kalba yra arabų. Plačiai vartojamos ir prancūzų bei anglų kalbos. Valstybinė valiuta yra Libano svaras (LBP).

Dabartinio Libano teritorijoje finikiečiai buvo įkūrę miestų daugiau kaip prieš 3000 metų. Dar neseniai Libanas buvo klestinti valstybė, kultūrinis ir prekybinis Artimųjų Rytų centras. Sostinė pritraukdavo daugybę turistų. Tačiau dėl įtampos tarp religinių grupių 1975 m. prasidėjo ilgalaikis pilietinis karas, nuniokojęs beveik visą šalį. XX a. paskutiniame dešimtmetyje buvo pasiektas taikos susitarimas, ir vyriausybė, padedama užsienio, ėmėsi atkurti ūkį ir atstatyti sugriautus miestus.

Pagrindinės religijos: musulmonų šiitų, musulmonų sunitų, drūzų, graikų stačiatikių, maronitų.

Evangelinių krikščionių šalyje yra mažai – tik 0,5% gyventojų.

Dėkokime Dievui:

Žmonės yra atviri dvasiniams dalykams, vis daugiau žmonių iš kitų religijų įtiki į Kristų. Šlovinkime Dievą už malonę, kurią krikščionys parodė tiems, kurie prarado savo namus po 2006-ųjų Izraelio invazijos. Evangelikai su vizija, meile ir pasišventimu padeda kitiems žmonėms.

Libano paskutiniųjų 70-ies metų istorija buvo tragiška: pilietiniai karai, užsienio intervencijos ir paėmimai įkaitais. Dabar Libanas, turėdamas adekvatų politinį stabilumą, demonstruoja nuostabų sugebėjimą atkurti dvasines ir fizines jėgas bei didelį atstatymo potencialą. Ypač melskitės už šiuos dalykus:

a) Vyriausybė ir jos lyderiai. Yra daug nusivylimo tradiciniu politiniu elitu. Melskitės už vyriausybę, kuri stengiasi dėl bendros gerovės, subalansuodama tradicines vertybes ir demografinę realybę.

b) Pilnos politinės laisvės pasiekimas ir religinės laisvės apsaugojimas.

c) Gilaus visuomenės, šeimų ir atskirų žmonių skausmo pagijimas. Karo metu daugiau negu 80% gyventojų buvo kur nors perkelti. Visi prarado mylimus žmones; daug žmonių prarado namus ir darbus.

d) Atleidimo dvasia. Visi kentėjo ir yra didelis pagrindas neapkęsti. Melskimės, kad Šventoji Dvasia darytų savo sutaikinimo darbą.

e) Pietų atstatymas po daugelio karų ir okupacijų. Atstatymas yra pavojingas, nes ten dar yra nuo 2006-ųjų metų likusių nesusprogusių sviedinių.