Tai yra valstybė pietvakarių Azijoje, kurios nedidelė dalis teritorijos (Trakija) yra Europoje, o likusi dalis (Anatolija) Azijoje. Ribojasi su Gruzija, Armėnija, Azerbaidžanu ir Iranu rytuose, Iraku ir Sirija pietuose, Graikija ir Bulgarija vakaruose. Turkijos sostinė – Ankara, šalyje gyvena apie 78 mln. Iki 1922 m. Turkija buvo vadinama Osmanų imperija. Nuo Europos ją skiria du siauri sąsiauriai. Šiandien ji yra respublika, kurioje susipynusios islamo ir Vakarų tradicijos. Kai Turkija tapo atvira Europos Sąjungos įtakai, atsivėrė daugiau galimybių Evangelija pasiekti žmones. Klimato ir gamtovaizdžio įvairovė patraukli turistams. Šalyje auginamos įvairios žemės ūkio kultūros, šalis visiškai apsirūpina maisto produktais. Valstybinė kalba - turkų, nors iš viso šalyje kalbama 45 kalbomis. Valstybinė valiuta yra naujoji Turkijos lira.
Turkija neturi oficialios šalies religijos, bet apie 99 % populiacijos sudaro musulmonai, daugiausiai sunitai (75 %) ir alevitai (15-25 %). Taip pat yra nedidelė krikščionių bendruomenė, kurią daugiausiai sudaro graikai bei armėnai. Apklausos rodo, kad 95-97 % gyventojų tiki Dievo egzistavimu ir 69 % Turkijos musulmonų mano, kad „religija yra labai svarbi jų gyvenime“. Gyventojų raštingumas Turkijoje yra 87,4 % (vyrų - 95,3 %, moterų - 79,6 %). Vidutinė numatomo gyvenimo trukmė: 71,96 metų (vyrų - 70,12 m., moterų - 73,89 m.). Manoma, kad 63% gyventojų Evangelija dar nepasiekė.
Pasaulyje tarnauja 14 ilgalaikių misionierių iš Turkijos. Taip pat yra trumpalaikių misionierių.
Keletas specifinių Turkijos maldos poreikių:
- Turkija draskoma į įvairias puses įvairių judėjimų. Ji išsidėsčiusi ir Europoje, ir Azijoje, nėra nei Vidurio rytų, nei Vakarų šalis; Turkijos visuomenė yra sekuliari, tačiau musulmoniška. Melskimės už lyderius, kad jie elgtųsi išmintingai ir teisingai.
- Stiprūs išankstiniai nusistatymai ir nepasitikėjimas krikščionybe kartais atrodo neįveikiami, kai matome, kad pasipriešinimas krikščionybės įtakai vis išlieka ir netgi auga.
- Turkų bažnyčios augimas. Jai priklauso kol kas tik 0,005% gyventojų. Melskimės už vienybę tarp krikščionių, už tai, kad jie palaikytų vieni kitus kaip tikroje šeimoje, nes dažnai šeimos atstumia tuos, kurie įtiki Kristų.
- Tam tikri persekiojimai. Melskimės apsaugos ir drąsos, kad tikintieji pasiliktų Kristaus siekėjais, nežiūrėdami kainos. Melskimės už legalų bendruomenių egzistavimą.
- Melskimės už ateities bažnyčios vystymąsi: už dvasinius lyderius, kad jie turėtų galimybę gauti gerą teologinį išsilavinimą, lyderystės mokymus; už jaunų žmonių evangelizavimą (vyksta jaunimo stovyklos); kurdų pasiekimas Evangelija (tai yra atskira tauta, gyvenanti Turkijoje. Tarp kurdų ir turkų egzistuoja priešiškumas ir nusistatymai, nors kartais kurdų separatistai iš tikrųjų rengia teroristinius išpuolius. Yra specialios tarnystės šiai tautai pasiekti.)
- Melskimės už tokias Evangelijos nepasiektas žmonių grupes: studentai (melskimės už įtikėjusius; yra mažai specifinių tarnysčių), vaikai (auga benamių vaikų skaičius, yra išleista Biblija vaikams turkiškai), etninės musulmonų mažumos (gyvena izoliuotai, sunku pasiekti), pabėgėliai (naudoja Turkiją kaip tarpinę stotelę prieš pabėgimą į Europą, yra didelis poreikis pasiekti juos Evangelija), arabų mažumos, romai (gyvena varge, yra kažkiek atviri Evangelijai, paskutiniais metais nemažai jų įtiki).
- Melskimės už kitas galimybes pasiekti žmones Evangelija: verslininkai-misionieriai, krikščioniški knygynai, literatūra, radijas, televizija, liudijimas per internetą ir telefonu; tarnystės, nukreiptos į iš Turkijos emigravusius turkus.
Yardımınıza ihtiyacımız var! [jardymynyza ichtijadžymys var] – „Mums reikia tavo pagalbos” (turkų kalba)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą