Džiaugsmai - kol neturėjau interneto :)

Kol gulėjom ligoninėje, apie džiaugsmus rašiau worde. Taigi čia viskas iš eilės:

Džiaugsmai – 8 diena

Kai guli ligoninėje, pasirodo, automatiškai stengiesi ieškoti daugiau džiaugsmų. :) Šiandien jie prasidėjo nuo pat ankstaus ryto: nuo brėkštos. :)

Toliau buvo mus aplankęs vyras ir tėtis, kuris parnešė labai gražių gėlių. Dar buvo Benjamino šypsenos, paukščiukai, saulė pro langą...

Atskirai noriu pasidžiaugti močiule ir bočiumi, kurie rūpinasi mūsų mergaitėmis, kol mes negalime. Tai yra labai daug.

Džiaugsmai – 9 diena

Šiandien sugalvojau naują projektą, apie kurį sužinosit, kai jį atidirbsiu. Tik užsiminsiu, kad jis yra susijęs su misijomis. :)

O nufotografavau ta proga Misijos mobilizacijos fb puslapį. :)

Džiaugsmai – 10 diena

Kaziuko paprašiau nupirkt man kempinę. Žiūrėkit, ką parnešė :D

Džiaugsmai – 11 diena

Benjaminui sukako 4 mėnesiai. Žinoma, jis pats čia yra mano didžiausias džiaugsmas bet kurią dieną. :)

Džiaugsmai – 12 diena

Galva sprogsta nuo visokių idėjų. Ypač fotoprojektų. Nežinau, gal kada nors bus įgyvendinta bent tam tikra dalis. :)

O šiaip šiandien labai džiaugsmingai su Benjaminu šokom visą valandą. :D (Kompiuteris mums pagrojo.)

Gulėjimas ligoninėje turi ir privalumų: pailsi nuo buities ir daugiau laiko praleidi su vaikeliu. Tik pasiilgau mergaičių.

Džiaugsmai – 13 diena

Šiandien tvarkiau kompiuterį, žiūrinėjau visokius senus failus ir radau vaizdelį, kur Agapė labai juokingai šoka pagal dainą „Can`t touch this“. Aš tą dainą vadindavau „Fistashki“ (čia rusiškai „pistacijos“). :) Panašiai skamba, kai anglų nemoki. ;)

O čia kitas trumpas Agapės šokio vaizdelis: „Tic tic tic tic boom!“ :) Agapei beveik 3 metukai.

Džiaugsmai – 14 diena

Pagaliau Benjaminas be verksmų atlaikė visą inhaliacijos procesą. Nelengva jam buvo, bet jis šaunuolis. :)

Taip pat šiandien labai džiugino, kai žmonės atsilipinėdavo į kvietimą finansiškai paremti močiutę su anūku, kuriems paramos reikia kiekvieną mėnesį. Dievas yra nuostabus ir geras! Surinkom visą reikalingą sumą! :)

Džiaugsmai – 15 diena

Šiandien buvo linksma diena. Kartais gali juk ir dirbtinai susikurti linksmybių, kai niekas aplinkui nevyksta. ;) Pasigaminau tokius akinius.

Tiesiog iš atliekų popieriaus. :) Ir nusprendžiau išbandyti su žmonėmis – buvo įdomu, kokia bus jų reakcija, kai pamatys mane taip vaikščiojančią. Dauguma neparodė jokios reakcijos. Turbūt pagalvojo, kad moteriškei dėmesio trūksta, tai išsidirbinėja. :D Tada klausiau žmonių, ar jiems nepasirodė kas nors keista manyje. Viena darbuotoja pasakė: „Pamaniau, kad atrodo, kaip netikri, bet ką aš žinau, juk tokios mados šiais laikais. Kaip tik buvau optikoje, tai tokių akinių prisižiūrėjau, kokių niekada nenėšiočiau...“ :D Kita sakė, kad jos niekuo nenustebinsi. Tik viena mama, gulinti su vaiku, nusišypsojo man koridoriuje. Mintys tokios:

•        Tikriausiai, kai tik pamatydavo, žmonės jautė tam tikrą įtampą: „kas čia vyksta?“;
•         Kai užkalbindavau, dauguma pralinksmėdavo, ir paskui mes pabendraudavom, ko beveik nebuvo prieš tai;
•         Taigi kai keistą reiškinį žmogui paaiškini, jūs suartėjat;
•         Kai linksma tau, dar nereiškia, kad linksma ir kitiems. ;)

Įdomu buvo tai, kad net vaikai per daug nereagavo, tik du berniukai tarpusavyje pasijuokė.

Manau, jeigu vietoj akinių būčiau raudoną nosį užsidėjus, visi iškart viską suprastų – žmogus prašo jų šypsenos. :)

Džiaugsmai – 16 diena

Kristus prisikėlė! Iš tiesų prisikėlė! :)

Šiandien pagaliau pamačiau mergaites. Galvojau, kad jos atrodys man didelės, bet buvo atvirkščiai. Nors kalbėjo kaip didelės, balseliai kaip mažų mergaičių :D

Džiaugsmai – 17 diena

Šiąnakt Benjaminas išmiegojo be kosulio net 5 su puse valandas. Ir ačiū Dievui už vyrą, kuris pasiliko su mumis ligoninėje, nes aš susirgau, pakilo temperatūra.

Džiaugsmai – 18 diena

Kasdien būna didelė pagunda rašyti taip: „Šiandien niekas nedžiugino.“ Ypač šiandien... Mus jau norėjo išrašyti, bet Benjaminas pradėjo karščioti, užsikrėtęs nuo manęs: vėl atsinaujino sloga, kosulys, jis tapo irzlus ir silpnas.

Bet džiaugsmas ir vėl – vyras, kuris pasiliko čia su mumis ir labai padeda. Ačiū Dievui už Kaziuką.

Džiaugsmai – 19 diena

Atėjo laikas ir seselėms ir gydytojoms diterambus giedoti. Gulim buvusioj trečioj ligoninėj, dabar ji vadinasi Kauno respublikinė ligoninė. Personalas labai draugiškas, seselės mumis rūpinasi, Benjaminą visos myli, bendrauja su juo, šypsosi, vadina “žaisliuku” ir “šypsenėle”.

Džiaugsmai – 20 diena

Šiandien turėjom lankytoją! :) Mus aplankė Justina. Ačiū tau! :) Dar ir gražią puokštę atnešė.

Šiandien daugeliui tikinčiųjų parašiau žinutes su prašymu melstis už mus. Labai džiaugiausi kiekviena žinute, kai žmonės atrašydavo, kad meldžiasi ir melsis. Ačiū jums, brangieji!

Mergaičių priežiūros estafetę iš močiulės ir bočiaus perėmė mano tėvai. Mergaitės ištremtos dar toliau nuo mūsų... Kaip pasiilgau. Bet vis tiek labai dėkoju Dievui, kad turim su Kaziuku tokius nuostabius tėvus!

Džiaugsmai – 21 diena

Gera žinia – mus išrašo iš ligoninės! Kadangi Benjaminas nebekarščioja, tai tapo įmanoma. Taip pat man nustatė diagnozę, gersiu antibiotikus. Benjaminas šiandien gavo jau paskutinę antibiotikų dozę, tai irgi džiugina.

Kol jis miegojo, pasidžiaugiau primiršta savo meile – fotografija. :)
Vaizdas pro langą.