Šiandien buvo daug silpnumo akimirkų. Ir iki ašarų. Vis dėlto nesu super mama. :D Ir tai gerai. Turbūt tai buvo tam tikras šokas nuo to, kad likau namuose su trim vaikais, o vyro nebuvo namuose visą dieną (užtat naktį grįžo laimingas po susitikimo su draugais :) ). Kažkokiu būdu Benjaminas tapo rankinuku. Jau keletą dienų negalim išsiruošti išvažiuoti pagyventi kaime, tai priduoda streso.
Vieną silpnumo akimirką šaukiausi Dievo. Pasidarė lengviau. O vakare (beveik naktį), kai visi vaikučiai saldžiai parpė, vėl atradau Naujo Testamento skaitymo džiaugsmą. :) Kažkaip užsiskaičiau Senąjį.
Vieną silpnumo akimirką šaukiausi Dievo. Pasidarė lengviau. O vakare (beveik naktį), kai visi vaikučiai saldžiai parpė, vėl atradau Naujo Testamento skaitymo džiaugsmą. :) Kažkaip užsiskaičiau Senąjį.
2 komentarai:
kasdien mokausi būti mama....kai turėjau pirmąjį, kai kurios akimirkos atrodė nebepakeliamos...dabar tai atrodo tik juokai...nuolat sunkiomis akimirkomis sau kartoju: ko negali moteris - gali žmona, ko negali žmona - gali motina....ir tuomet palengvėja...iš ties, Moters galia beribė...dabar auginu ketvirtąji ir kūnas jau nebepavargsta...pavargsta tik širdis, kuri rodos plaka už visus...smagu buvo Tave pažint...Miglena.
Ačiū už pasidalinimą. Ir man smagu. :) Atsiųsiu kažkada porą nuotraukų. :)
Rašyti komentarą